Sauliaus Sinkevičiaus blogas

Nuotraukoj yra mano pagrindinis, esminis ir svarbiausias įrankis mokytis anglų kalbos. Rimtai. Šio daikto efektyvumas stulbinantis. Pačias ausines gavau kaip priedą prie telefono, tačiau jos buvo baisiai nepatogios, krisdavo iš ausų, o laidai skirtingų ilgių, todėl patobulinau. Turėtų matytis kaip viela susukti laidai, kad labai nesimakaluotų, o ausinių galai neilgi, kad po smakru abu laidai susieitų. Neveržia, nekrenta, patogu.

O įrašas apie visai ką kitką. Tai bus mano poziciją dėl A.J. Hoge pasisakymo:

A.J. Hoge stilius man nepatinka, tačiau žaviuosi tuo ką jis daro. Jis inovatoriškas, ieško naujų kelių ir juos randa. Matyt jis vienas iš pirmųjų, kuris bado pirštu, kad švietimo sistema kalbų mokyme (tiesa sakant ir ne tik), nuėjo pernelyg neefektyviu keliu. Žinau daugybę puikių žmonių, labai gabių, kurie mokyklos ar universiteto iškankinti, nepasitiki savim, galvoja, kad yra kalboms negabūs, kad kažkas negerai su jais. Tačiau tiesa gerokai paprastesnė, jie paprasčiausiai suklaidinti ir palikti ant ledo… Jie ir toliau griebiasi to vienintelio kelio, to tikslo, kuris vadinasi „išmokti“. Hoge teisus, tobulai kalbėti neįmanoma. Pridėčiau, kad ir išmokti užsienio kalbos neįmanoma. Jei po teisybei, jūs nemokat ir lietuvių kalbos. Niekas nemoka lietuvių kalbos. Ir niekada nemokės. Pabandykit atsiversti žodyną. Kaip greitai rasite dar nežinomų žodžių? Pabandykit parašyt rašinį ir nunešti kalbininkui, ne tik rašinys raudonuos nuo pabraukimų ties klaidomis, bet ir jūsų veidas. Pabandykit nuvažiuoti į atokesnes Lietuvos vietas, pakalbinti vietinius, įdomu kaip seksis susikalbėti. Pabandykit paskaityti įstatymus, jei pavyzdžiui esat meno žmogus, arba paskaityti apie madas jei esat juristas. Greitai papulsit ne tik į nesuvokiamų sąvokų pinkles, bet ir apskritai į kitą pasaulį. Pabandykit paskaityt laikraščius, kurie yra kelių dešimčių metų senumo, pamatysit, kad lietuvių kalba buvo kitokia.

Tai gal vis gi lietuvių kalbos jūs nemokat? Man atrodo, kad nemokat. Esu tikras, kad visų lietuvių kalbos žodžių nežinot, visų kalbos taisyklių nežinot, atsirastų daugybę lietuvių, kurių nesuprastumėt, ir galybę sričių, kurių įprastos, kasdieninės, kalbos nesuprastumėt. Todėl nėra prasmės net ir statytis sau tikslo „išmokti“. „Išmokti“ kalbą yra utopinis tikslas.

Pabandykim pažiūrėti iš kitos pusės. Bet juk lietuvių kalbą naudojat? Teisingai? Kas įdomu – perskaitot, pažiūrit įdomius filmus, galbūt serialus. Pasikalbat su žmonėmis, kai to reikia ar norit. Kitaip tariant lietuvių kalbos nemokat, bet ją naudojat. Todėl, kai kyla noras vėl griebtis utopinio tikslo – „išmokti“ anglų, prancūzų, vokiečių ar kinų, nesvarbu ką, galima bandyti tą tikslą pervadinti į „naudoti“. Ir tada savęs klausti, o kaip aš galėčiau tą kalbą naudoti?

• gal yra serialų ta kalba, kuriuos norėčiau pamatyti?
• gal yra knygų kurias norėčiau perskaityti originalo kalba?
• gal turiu hobi, apie kurį yra puikios vaizdo-garso-teksto pavidalu užsienio kalba?
• gal kažkas youtube‘ina apie mano dominančias sritis ar hobi?
• gal man patinka žinoti kas vyksta kitose šalyse ir domintų pasiklausyti jų žiniasklaidos?
• gal norėtum tobulėti kaip kulinaras, bet geriausios laidos užsienio kalba?
• gal visada norėjai išmokti piešti ir gali susirasti pamokų ta kalba?
• gal yra kokie nors mmorpg žaidimas, kuriame norit išbandyt komandinį darbą?
• gal yra forumai apie tavo karjerą, hobi ar šiaip gyvenimą?
• ir t.t.

Kai pradedi domėtis, atrodo neįtikėtina, kiek daug Žmogus jau yra sukūręs ir dar mažiau neįtikėtina, kad neįmanoma susirasti kas kiekvienam individualiai labiausiai tiktų ir patiktų.

Užtenka pakeisti tikslą iš „kaip išmokti?“ į „kaip naudoti?“ ir prasideda svarbiausias etapas kalbos tobulėjime, kuriame pats žmogus pradeda ieškoti to kas jam labiausiai tiktų. Jis nebesitiki, kad tai padarys kas nors už jį, nebesirašo į kursus, nebefantazuoja pagyventi svetimoje šalyje, nes neva taip geriausiai išmokstama. Pagaliau jis elgiasi savarankiškai. Pats atsirenka sritį, sudėtingumą, apimtį, pats įvertina, kad jam tikrai bus įdomu ir, kad jis asmeniškai būtinai gaus kažką daugiau nei užsienio kalbos įgūdžius. Galbūt geras emocijas, galbūt žinių, galbūt puikių pražystamų užsienyje ar įgūdžių visai kitose srityse, nes jis pats susiras pačią geriausią ir tinkamiausią medžiagą sau.

Šiuo metu naudoju tris kalbas: lietuvių, anglų, rusų. Aš jų nemoku ir nesimokau, bet naudoju, o kai naudoju, neišvengiamai tobulėju.

Tyrinėjimai išmokti kalbą, kaip mokytis, kalbų mokymąsis, mokytis kalbos, užsienio kalbos

Praėjo lygiai metai. Patirčių ir įspūdžių su kaupu, labai glaustai pasipasakosiu kaip gi man visą tą laiką sekėsi. Galbūt patiks ir kai ką pritaikysit sau.

Pradėsiu nuo to, kad Hugo įrašus klausiau tik tris savaites. Daugiau neatlaikiau, jie tikrai ne man. O atsisakius jo įrašų, reikėjo kažko geriau. Su LingQ forumo bei Gintaro pagalba, atradau, kad klausytis galima serialų. Juose būna pastovių keletas aktorių, kurie serijose nesikeičia, tačiau kiekvienoje serijoje keičiasi kontekstas ir antraeiliai aktoriai. Tokiu būdu lengviau priprasti prie skirtingų akcentų, nes kelis iš jų girdi nuolat, bet kas kart yra ir naujų. Pasirinkau „Lie to me“ serialo pirmą sezoną, nes man labai patinka kūno kalbos tematika (tema verta atskirų blogo įrašų). Tačiau vien klausytis maža, būtų gerai turėti ir tekstus. Tai išsisprendė internete atradus laisvai platinamus titrus. Taigi, receptas, kurį naudoju yra toks:

• „Lie to me“ video seriją paverčiu į mp3 ir įsirašau į mobilaus telefono grojaraštį, kad kartotų kelis kartus iš eilės be perstojo;
• LingQ sistemoje sukuriu naują pamoką, į kurią įdedu titrus, tiesa, mažas PHP skriptas pirmiausia pašalina titrų laikus, kad to nereikėtų daryti rankomis (tingiu);
• einant iš namų ar keliaujant, užsidedu ausinuką ir klausau kol pasiekiu 50 perklausymų. Tai daug. Žinoma, galima klausyti tik tiek, kiek atrodo, kad verta. Tiesiog pirmą savaitę naujoje serijoje mažai ką suprantu, antrą atrodo, kad jau viskas aišku, o trečią, netikėtai randu kažkokių naujovių, kurių kažkodėl lyg tol nepastebiu. Kadangi daug keliaudavau, man tai užtrukdavo tris savaites, dažniau ruošti naujas pamokas paprasčiausiai nesinorėjo;
• prisėdus prie kompiuterio per tas tris savaites, perskaitau filmo titrus LingQ sistemoje kokius tris kartus, bei retkarčiais pasimokau žodžius su LingQ Flashcards;
• kai jau pasiekiu savo nusibrėžtus limitus, imu naują seriją ir kartoju tą patį su ja.

Gana paprasta ir efektyvu. LingQ puiki dar ir tuo, kad visi nauji žodžiai labai lengvai išverčiami ir tie vertimai ten pasilieka, nereikia žaisti su žodynais. Be to saugoma visa statistika, kiek laiko klausyta, kiek žodžių perskaityta ar išmokta. Minusas tik tas, kad norint kurti savo pamokas ir turėti didesnį žodyną šiek tiek kainuoja,  o ilgiau nepratęsus abonento pamokos ištrinamos. Todėl, jei naudot, tai geriau naudot nuolat ir be pertraukų.

Jei turit ausinuką ir jis nepatogus, geriausia jį patobulinti, kad būtų patogesnis ir nekristų iš ausų. Kitaip tai gali bereikalingai erzinti. Savo ausinių laidus turėjau apvynioti vielos likučiais nuo kompiuterinės technikos taip, kad abu laidai kuo aukščiau po kaklu susijungtų, nes kitaip vos pasilenkus ar pasisukus ausinės iškrisdavo. Dabar ir bėgant neiškrenta, nors nieko neveržia, o ausyse įstatyta laisvai.

Be anglų kalbos, pradžioje dar bandžiau išmokti skaityti rusų kalbą, tačiau gana greitai tą mintį padėjau į šalį. Dalinai dėl to, kad neradau pakankamai įdomios medžiagos, o ir šiaip, nenusimatė, kad tai atsipirks, todėl labai greitai laiką pradėjau leisti kitiems užsiėmimams.

Per metus išklausiau apie 250 valandų šnekamosios anglų kalbos. Iki tol dar niekad nebuvo pavykę tiek daug dėmesio skirti kalbai. Ir tai jau atsipirko, nes gerokai palengvino mokslinių straipsnių rašymą iš savo magistrinio darbo, kai tuo tarpu iki tol rašyti anglų kalba visai neteko. Be to, dabar skaitydamas anglišką tekstą, tarimas gerokai susitvarkė, o klausant bet kokios angliškos kalbos, lengviau suprasti nepaisant akcentų įvairovės. Tiesa, britų akcento nesimokiau, todėl su juo sunkiau. Žodžiu išbandyti buvo verta ir jau atsipirko.

Žinoma ne viskas yra sklandu. Pirmiausias sunkumas yra kaip atrasti tam laiko. Kai daug keliavau, tai išeidamas iš namų užsidėdavau ausinuką, grįžęs nusiimdavau ir per savaitę 10 valandų laisvai susidarydavo. Dabar keliausiu mažiau, nors trumpesni pasivaikščiojimai, parduotuvė ar stovėjimas kokioje nors eilėje irgi tam puikiausiai tinka. Taigi, iš mano patirties, lengviausia laiko rasti, kai peržengi slenksti iš namų. Kitas su laiku susietas sunkumas yra žodžiai, jiems mokytis reiktų specialiai skirti laiko. Bandžiau ryte ir vakare mokytis iš LingQ Flashcards, bet tas įprotis neprigijo, tačiau sugalvoti kažkokį veikiantį įprotį vis tik teks.

Beje, vasarą ir žiemą buvau padaręs dvi nemažas pertraukas, sumoje geri du ar net trys mėnesiai. O tarp įrašų, kuriuos klausiu, buvo ir keletas skirtingos tematikos DVD t.y. klausydavau ne tik minėtą serialą, todėl įvairovės tikrai nestokojau.

Kadangi metodai pasiteisino, juos dar tobulinsiu. Artimiausioje ateitį, LingQ sistemoje perskaitysiu Steve Kaufman knygą „The Linguist“, galbūt kils kokių gerų minčių kaip šį užsiėmimą pagerinti. Užbaigsiu pirmą sezoną „Lie to me“ ir galiausiai, filmus žiūrėsiu tik originalo kalba. Kol kas buvau pratęs prie rusiškų vertimų.

Eksperimentai išmokti kalbą, LingQ, mokausi anglų, mokytis kalbos, užsienio kalbos

Vieną vakarą šmirinėjau po internetą ir netikėtai radau kai ką labai įdomaus, visiškai kitokį požiūrį į kalbas nei sutikdavau ankščiau. Mokykloje ir universitete kalbas moko tokiu būdu, kad daugelis atsiradus bent mažiausiai galimybei šį užsiėmimą meta. Ir labai gerai daro, nes iš tikro tie būdai švaisto laiką ir nervus. Iš savo patirties galiu patvirtinti, pavyzdžiui rusų kalbą išmokau žiūrėdamas filmus, maloniai ir nejučiomis, niekada rusų nesimokiau specialiai, žodyno neesu vartęs ir nei vieno rusakalbio nepažinojau. O štai anglų kalbą mokykloje mokiausi kažkur penkis metus, universitete du, daug metų intensyviai skaitau angliškus techninius tekstus, o suprasti kalbos ir kalbėti tiek pat gerai kaip rusų nepajėgiu niekaip. Prasti ne mokiniai ir ne kalbos sunkumas, tiesiog blogi metodai.

O štai čia visiškai kita mokymosi filosofija ir metodai:

• A.J. Hoge 7 taisyklės;
• Dr. J. Marvin Brown Automatic Language Growth;
• Steve Kaufman 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7.

Tikriausiai neverta atkartoti tų minčių, gal tik vieną kitą mintį parašysiu. Esmė labai paprasta. Protas natūralus instrumentas mokytis kalbų ir jis tą daro puikiai. Kalbos neįmanoma išmokti analitiniu būdu, kalant gramatiką, pavienius žodžius ar net frazes, o vertimas vienos kalbos į kitą iš viso paralyžiuoja. Taip yra ir nieko čia nepadarysi.

Na, ėmiau ir pamėginau tą naują požiūrį į kalbas, o gal ir tikrai pagaliau išmoksiu anglų kalbos taip gerai, kaip norėčiau. Iki šiol pastoviai būdavo minčių ir noro skirti tam daugiau dėmesio, bet intuityviai jaučiau, kad seni būdai laiko švaistymas ir vis nesiimdavau.

Užsiregistravau LingQ sistemoje ir parsisiunčiau „Ken Robinson – Do schools kill creativity?“ pamoką. Labai linksmas ir gilus įrašas. Įsirašęs į mobilų su ausinėmis klausiau šį įrašą visad, kada tik galėjau. Koks 10 val. per savaitę, ir taip dvi savaites. Kas įdomiausia, kad kas kartą klausydamas suprasdavau ką nors naujo kol viskas ką kalba tapo aišku. Taigi, gilus mokymasis tikrai veikia, protui reikia to paties turinio pastovaus pakartojimo, tuomet žinios nusėda giliai ir išlieka ilgam. Didelė klaida skubėti ir imti naują medžiagą kol dar gerai neįsisavinta prieš tai buvusi. Tiesa, toks pastovus kartojimas tos pačios medžiagos gana monotoniškas ir kartais pabosta, tačiau čia visas kabliukas yra pasirinkti tokią medžiagą, kurią klausytume net jei tai būtų lietuvių kalba, t.y. labai labai įdomi. Du privalumai, mokomės kalbos ir sužinome ką nors naudingo. Kai kurie klauso po kelis šimtus kartų to paties ir išmoksta puikiai, visam gyvenimui.

Toliau bandausi A.J. Hugo Effortless English. Jo įrašai humoro deja neturi, net ir per daug to psichologinio pozityvizmo/motyvavimo, ar kaip čia tai pavadinti. Bet vertingiausia dalis yra mini istorijos, kuriose panaudoti visokie laikų variantai ir kitokios gramatikos subtilybės, kitaip tariant gramatika išmokstama jos nesimokant, tiesiog klausant ir klausant vis tą patį per tą patį, kol galų gale protas pripranta prie būtent tokių sakinių, kad jie yra tokie ir iš tikro nelabai svarbu kodėl būtent tokie.

Kalbų mokymosi pagrindas iš tikro yra nuolatinis klausymasis natūralios kalbos, ir labai didelis mitas, kad kalbą galima išmokti daug skaitant. Neišmoksim taip. Pirmiausia reikia labai daug klausytis, bent 80 procentų laiko skirto kalbai, taip kuriamas kalbos supratimas. Ir tik tada, kai ji jau gerai suprantama, spontaniškai žmogus pradeda kalbėti. Galiausiai, kai gerai suprantama šnekamoji kalba, jau gali kalbėti, tik tada verta imtis skaityti ir rašyti. Būtent taip mokosi vaikai, ir labai retas neišmoksta gimtosios kalbos. Tai įrodo, kad kalbų gali išmokti visi, tiesiog reikia tą daryti truputi kitaip.

Kartais mes norim per didelio tobulumo, kalbose tobulu būti neįmanoma, tobulėjimas nesibaigia niekada. Nustebtumėt, kiek kalbininkai dar sugeba pataisyti lietuvių kalbą, jei tarkim rašot knygą, nors esat lietuvis. O rašomas tekstas paprastai dar būna taisomas ir taisomas, kad geriau skambėtų, kad geriau atskleistų esmę ir būtų suprantamesnis. Gal ir yra tokių, kurie išsyk sugeba parašyti galutinį teksto variantą, bet dar tokio nesutikau.

Ką gi, kol kas bandau mokytis anglų kalbos, žiūrėsiu kaip seksis. Dar bandau išmokti skaityti rusiškai. O vėliau žiūrėsiu, galbūt vokiečių išmoksiu, o gal kokią kitą kalbą pasirinktinai.

Panašu, kad radau naują hobi. Daug klausantis kitos kalbos protas tampa pastabesnis, supratingesnis, lankstesnis. O tas man labai patinka.

Kaip mokytis kalbų? II dalis. Metai naujos patirties

Eksperimentai anglų kalba, kaip mokytis kalbą, užsienio kalbos