Kaip mokytis kalbų? IV dalis. Utopinis tikslas
Nuotraukoj yra mano pagrindinis, esminis ir svarbiausias įrankis mokytis anglų kalbos. Rimtai. Šio daikto efektyvumas stulbinantis. Pačias ausines gavau kaip priedą prie telefono, tačiau jos buvo baisiai nepatogios, krisdavo iš ausų, o laidai skirtingų ilgių, todėl patobulinau. Turėtų matytis kaip viela susukti laidai, kad labai nesimakaluotų, o ausinių galai neilgi, kad po smakru abu laidai susieitų. Neveržia, nekrenta, patogu.
O įrašas apie visai ką kitką. Tai bus mano poziciją dėl A.J. Hoge pasisakymo:
A.J. Hoge stilius man nepatinka, tačiau žaviuosi tuo ką jis daro. Jis inovatoriškas, ieško naujų kelių ir juos randa. Matyt jis vienas iš pirmųjų, kuris bado pirštu, kad švietimo sistema kalbų mokyme (tiesa sakant ir ne tik), nuėjo pernelyg neefektyviu keliu. Žinau daugybę puikių žmonių, labai gabių, kurie mokyklos ar universiteto iškankinti, nepasitiki savim, galvoja, kad yra kalboms negabūs, kad kažkas negerai su jais. Tačiau tiesa gerokai paprastesnė, jie paprasčiausiai suklaidinti ir palikti ant ledo… Jie ir toliau griebiasi to vienintelio kelio, to tikslo, kuris vadinasi „išmokti“. Hoge teisus, tobulai kalbėti neįmanoma. Pridėčiau, kad ir išmokti užsienio kalbos neįmanoma. Jei po teisybei, jūs nemokat ir lietuvių kalbos. Niekas nemoka lietuvių kalbos. Ir niekada nemokės. Pabandykit atsiversti žodyną. Kaip greitai rasite dar nežinomų žodžių? Pabandykit parašyt rašinį ir nunešti kalbininkui, ne tik rašinys raudonuos nuo pabraukimų ties klaidomis, bet ir jūsų veidas. Pabandykit nuvažiuoti į atokesnes Lietuvos vietas, pakalbinti vietinius, įdomu kaip seksis susikalbėti. Pabandykit paskaityti įstatymus, jei pavyzdžiui esat meno žmogus, arba paskaityti apie madas jei esat juristas. Greitai papulsit ne tik į nesuvokiamų sąvokų pinkles, bet ir apskritai į kitą pasaulį. Pabandykit paskaityt laikraščius, kurie yra kelių dešimčių metų senumo, pamatysit, kad lietuvių kalba buvo kitokia.
Tai gal vis gi lietuvių kalbos jūs nemokat? Man atrodo, kad nemokat. Esu tikras, kad visų lietuvių kalbos žodžių nežinot, visų kalbos taisyklių nežinot, atsirastų daugybę lietuvių, kurių nesuprastumėt, ir galybę sričių, kurių įprastos, kasdieninės, kalbos nesuprastumėt. Todėl nėra prasmės net ir statytis sau tikslo „išmokti“. „Išmokti“ kalbą yra utopinis tikslas.
Pabandykim pažiūrėti iš kitos pusės. Bet juk lietuvių kalbą naudojat? Teisingai? Kas įdomu – perskaitot, pažiūrit įdomius filmus, galbūt serialus. Pasikalbat su žmonėmis, kai to reikia ar norit. Kitaip tariant lietuvių kalbos nemokat, bet ją naudojat. Todėl, kai kyla noras vėl griebtis utopinio tikslo – „išmokti“ anglų, prancūzų, vokiečių ar kinų, nesvarbu ką, galima bandyti tą tikslą pervadinti į „naudoti“. Ir tada savęs klausti, o kaip aš galėčiau tą kalbą naudoti?
- gal yra serialų ta kalba, kuriuos norėčiau pamatyti?
- gal yra knygų kurias norėčiau perskaityti originalo kalba?
- gal turiu hobi, apie kurį yra puikios vaizdo-garso-teksto pavidalu užsienio kalba?
- gal kažkas youtube‘ina apie mano dominančias sritis ar hobi?
- gal man patinka žinoti kas vyksta kitose šalyse ir domintų pasiklausyti jų žiniasklaidos?
- gal norėtum tobulėti kaip kulinaras, bet geriausios laidos užsienio kalba?
- gal visada norėjai išmokti piešti ir gali susirasti pamokų ta kalba?
- gal yra kokie nors mmorpg žaidimas, kuriame norit išbandyt komandinį darbą?
- gal yra forumai apie tavo karjerą, hobi ar šiaip gyvenimą?
- ir t.t.
Kai pradedi domėtis, atrodo neįtikėtina, kiek daug Žmogus jau yra sukūręs ir dar mažiau neįtikėtina, kad neįmanoma susirasti kas kiekvienam individualiai labiausiai tiktų ir patiktų.
Užtenka pakeisti tikslą iš „kaip išmokti?“ į „kaip naudoti?“ ir prasideda svarbiausias etapas kalbos tobulėjime, kuriame pats žmogus pradeda ieškoti to kas jam labiausiai tiktų. Jis nebesitiki, kad tai padarys kas nors už jį, nebesirašo į kursus, nebefantazuoja pagyventi svetimoje šalyje, nes neva taip geriausiai išmokstama. Pagaliau jis elgiasi savarankiškai. Pats atsirenka sritį, sudėtingumą, apimtį, pats įvertina, kad jam tikrai bus įdomu ir, kad jis asmeniškai būtinai gaus kažką daugiau nei užsienio kalbos įgūdžius. Galbūt geras emocijas, galbūt žinių, galbūt puikių pražystamų užsienyje ar įgūdžių visai kitose srityse, nes jis pats susiras pačią geriausią ir tinkamiausią medžiagą sau.
Šiuo metu naudoju tris kalbas: lietuvių, anglų, rusų. Aš jų nemoku ir nesimokau, bet naudoju, o kai naudoju, neišvengiamai tobulėju.

