Kaip mokytis kalbų? I dalis. Tai įmanoma
Vieną vakarą šmirinėjau po internetą ir netikėtai radau kai ką labai įdomaus, visiškai kitokį požiūrį į kalbas nei sutikdavau ankščiau. Mokykloje ir universitete kalbas moko tokiu būdu, kad daugelis atsiradus bent mažiausiai galimybei šį užsiėmimą meta. Ir labai gerai daro, nes iš tikro tie būdai švaisto laiką ir nervus. Iš savo patirties galiu patvirtinti, pavyzdžiui rusų kalbą išmokau žiūrėdamas filmus, maloniai ir nejučiomis, niekada rusų nesimokiau specialiai, žodyno neesu vartęs ir nei vieno rusakalbio nepažinojau. O štai anglų kalbą mokykloje mokiausi kažkur penkis metus, universitete du, daug metų intensyviai skaitau angliškus techninius tekstus, o suprasti kalbos ir kalbėti tiek pat gerai kaip rusų nepajėgiu niekaip. Prasti ne mokiniai ir ne kalbos sunkumas, tiesiog blogi metodai.
O štai čia visiškai kita mokymosi filosofija ir metodai:
- A.J. Hoge 7 taisyklės;
- Dr. J. Marvin Brown Automatic Language Growth;
- Steve Kaufman 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7.
Tikriausiai neverta atkartoti tų minčių, gal tik vieną kitą mintį parašysiu. Esmė labai paprasta. Protas natūralus instrumentas mokytis kalbų ir jis tą daro puikiai. Kalbos neįmanoma išmokti analitiniu būdu, kalant gramatiką, pavienius žodžius ar net frazes, o vertimas vienos kalbos į kitą iš viso paralyžiuoja. Taip yra ir nieko čia nepadarysi.
Na, ėmiau ir pamėginau tą naują požiūrį į kalbas, o gal ir tikrai pagaliau išmoksiu anglų kalbos taip gerai, kaip norėčiau. Iki šiol pastoviai būdavo minčių ir noro skirti tam daugiau dėmesio, bet intuityviai jaučiau, kad seni būdai laiko švaistymas ir vis nesiimdavau.
Užsiregistravau LingQ sistemoje ir parsisiunčiau „Ken Robinson – Do schools kill creativity?“ pamoką. Labai linksmas ir gilus įrašas. Įsirašęs į mobilų su ausinėmis klausiau šį įrašą visad, kada tik galėjau. Koks 10 val. per savaitę, ir taip dvi savaites. Kas įdomiausia, kad kas kartą klausydamas suprasdavau ką nors naujo kol viskas ką kalba tapo aišku. Taigi, gilus mokymasis tikrai veikia, protui reikia to paties turinio pastovaus pakartojimo, tuomet žinios nusėda giliai ir išlieka ilgam. Didelė klaida skubėti ir imti naują medžiagą kol dar gerai neįsisavinta prieš tai buvusi. Tiesa, toks pastovus kartojimas tos pačios medžiagos gana monotoniškas ir kartais pabosta, tačiau čia visas kabliukas yra pasirinkti tokią medžiagą, kurią klausytume net jei tai būtų lietuvių kalba, t.y. labai labai įdomi. Du privalumai, mokomės kalbos ir sužinome ką nors naudingo. Kai kurie klauso po kelis šimtus kartų to paties ir išmoksta puikiai, visam gyvenimui.
Toliau bandausi A.J. Hugo Effortless English. Jo įrašai humoro deja neturi, net ir per daug to psichologinio pozityvizmo/motyvavimo, ar kaip čia tai pavadinti. Bet vertingiausia dalis yra mini istorijos, kuriose panaudoti visokie laikų variantai ir kitokios gramatikos subtilybės, kitaip tariant gramatika išmokstama jos nesimokant, tiesiog klausant ir klausant vis tą patį per tą patį, kol galų gale protas pripranta prie būtent tokių sakinių, kad jie yra tokie ir iš tikro nelabai svarbu kodėl būtent tokie.
Kalbų mokymosi pagrindas iš tikro yra nuolatinis klausymasis natūralios kalbos, ir labai didelis mitas, kad kalbą galima išmokti daug skaitant. Neišmoksim taip. Pirmiausia reikia labai daug klausytis, bent 80 procentų laiko skirto kalbai, taip kuriamas kalbos supratimas. Ir tik tada, kai ji jau gerai suprantama, spontaniškai žmogus pradeda kalbėti. Galiausiai, kai gerai suprantama šnekamoji kalba, jau gali kalbėti, tik tada verta imtis skaityti ir rašyti. Būtent taip mokosi vaikai, ir labai retas neišmoksta gimtosios kalbos. Tai įrodo, kad kalbų gali išmokti visi, tiesiog reikia tą daryti truputi kitaip.
Kartais mes norim per didelio tobulumo, kalbose tobulu būti neįmanoma, tobulėjimas nesibaigia niekada. Nustebtumėt, kiek kalbininkai dar sugeba pataisyti lietuvių kalbą, jei tarkim rašot knygą, nors esat lietuvis. O rašomas tekstas paprastai dar būna taisomas ir taisomas, kad geriau skambėtų, kad geriau atskleistų esmę ir būtų suprantamesnis. Gal ir yra tokių, kurie išsyk sugeba parašyti galutinį teksto variantą, bet dar tokio nesutikau.
Ką gi, kol kas bandau mokytis anglų kalbos, žiūrėsiu kaip seksis. Dar bandau išmokti skaityti rusiškai. O vėliau žiūrėsiu, galbūt vokiečių išmoksiu, o gal kokią kitą kalbą pasirinktinai.
Panašu, kad radau naują hobi. Daug klausantis kitos kalbos protas tampa pastabesnis, supratingesnis, lankstesnis. O tas man labai patinka.