Sauliaus Sinkevičiaus blogas

Vieną vakarą šmirinėjau po internetą ir netikėtai radau kai ką labai įdomaus, visiškai kitokį požiūrį į kalbas nei sutikdavau ankščiau. Mokykloje ir universitete kalbas moko tokiu būdu, kad daugelis atsiradus bent mažiausiai galimybei šį užsiėmimą meta. Ir labai gerai daro, nes iš tikro tie būdai švaisto laiką ir nervus. Iš savo patirties galiu patvirtinti, pavyzdžiui rusų kalbą išmokau žiūrėdamas filmus, maloniai ir nejučiomis, niekada rusų nesimokiau specialiai, žodyno neesu vartęs ir nei vieno rusakalbio nepažinojau. O štai anglų kalbą mokykloje mokiausi kažkur penkis metus, universitete du, daug metų intensyviai skaitau angliškus techninius tekstus, o suprasti kalbos ir kalbėti tiek pat gerai kaip rusų nepajėgiu niekaip. Prasti ne mokiniai ir ne kalbos sunkumas, tiesiog blogi metodai.

O štai čia visiškai kita mokymosi filosofija ir metodai:

• A.J. Hoge 7 taisyklės;
• Dr. J. Marvin Brown Automatic Language Growth;
• Steve Kaufman 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7.

Tikriausiai neverta atkartoti tų minčių, gal tik vieną kitą mintį parašysiu. Esmė labai paprasta. Protas natūralus instrumentas mokytis kalbų ir jis tą daro puikiai. Kalbos neįmanoma išmokti analitiniu būdu, kalant gramatiką, pavienius žodžius ar net frazes, o vertimas vienos kalbos į kitą iš viso paralyžiuoja. Taip yra ir nieko čia nepadarysi. Gal tik gaila vaikų ir studentų, kurie ir toliau kankinami ir ko gero dar ilgai tai nesikeis.

Na, ėmiau ir pamėginau tą naują požiūrį į kalbas, o gal ir tikrai pagaliau išmoksiu anglų kalbos taip gerai, kaip norėčiau. Iki šiol pastoviai būdavo minčių ir noro skirti tam daugiau dėmesio, bet intuityviai jaučiau, kad seni būdai laiko švaistymas ir vis nesiimdavau.

Užsiregistravau LingQ sistemoje ir parsisiunčiau „Ken Robinson – Do schools kill creativity?“ pamoką. Labai linksmas ir gilus įrašas. Įsirašęs į mobilų su ausinėmis klausiau šį įrašą visad, kada tik galėjau. Koks 10 val. per savaitę, ir taip dvi savaites. Kas įdomiausia, kad kas kartą klausydamas suprasdavau ką nors naujo kol viskas ką kalba tapo aišku. Taigi, gilus mokymasis tikrai veikia, protui reikia to paties turinio pastovaus pakartojimo, tuomet žinios nusėda giliai ir išlieka ilgam. Didelė klaida skubėti ir imti naują medžiagą kol dar gerai neįsisavinta prieš tai buvusi. Tiesa, toks pastovus kartojimas tos pačios medžiagos gana monotoniškas ir kartais pabosta, tačiau čia visas kabliukas yra pasirinkti tokią medžiagą, kurią klausytume net jei tai būtų lietuvių kalba, t.y. labai labai įdomi. Du privalumai, mokomės kalbos ir sužinome ką nors naudingo. Kai kurie klauso po kelis šimtus kartų to paties ir išmoksta puikiai, visam gyvenimui.

Toliau bandausi A.J. Hugo Effortless English. Jo įrašai humoro deja neturi, net ir per daug to psichologinio pozityvizmo/motyvavimo, ar kaip čia tai pavadinti. Bet vertingiausia dalis yra mini istorijos, kuriose panaudoti visokie laikų variantai ir kitokios gramatikos subtilybės, kitaip tariant gramatika išmokstama jos nesimokant, tiesiog klausant ir klausant vis tą patį per tą patį, kol galų gale protas pripranta prie būtent tokių sakinių, kad jie yra tokie ir iš tikro nelabai svarbu kodėl būtent tokie.

Kalbų mokymosi pagrindas iš tikro yra nuolatinis klausymasis natūralios kalbos, ir labai didelis mitas, kad kalbą galima išmokti daug skaitant. Neišmoksim taip. Pirmiausia reikia labai daug klausytis, bent 80 procentų laiko skirto kalbai, taip kuriamas kalbos supratimas. Ir tik tada, kai ji jau gerai suprantama, spontaniškai žmogus pradeda kalbėti. Galiausiai, kai gerai suprantama šnekamoji kalba, jau gali kalbėti, tik tada verta imtis skaityti ir rašyti. Būtent taip mokosi vaikai, ir labai retas neišmoksta gimtosios kalbos. Tai įrodo, kad kalbų gali išmokti visi, tiesiog reikia tą daryti truputi kitaip.

Kartais mes norim per didelio tobulumo, kalbose tobulu būti neįmanoma, tobulėjimas nesibaigia niekada. Nustebtumėt, kiek kalbininkai dar sugeba pataisyti lietuvių kalbą, jei tarkim rašot knygą, nors esat lietuvis. O rašomas tekstas paprastai dar būna taisomas ir taisomas, kad geriau skambėtų, kad geriau atskleistų esmę ir būtų suprantamesnis. Gal ir yra tokių, kurie išsyk sugeba parašyti galutinį teksto variantą, bet dar tokio nesutikau.

Ką gi, kol kas bandau mokytis anglų kalbos, žiūrėsiu kaip seksis. Dar bandau išmokti skaityti rusiškai. O vėliau žiūrėsiu, galbūt vokiečių išmoksiu, o gal kokią kitą kalbą pasirinktinai.

Panašu, kad radau naują hobi. Daug klausantis kitos kalbos protas tampa pastabesnis, supratingesnis, lankstesnis. O tas man labai patinka.

p.s. su atėjusiu pavasariu

Eksperimentai anglų kalba, kaip mokytis kalbą, užsienio kalbos

Kai tik mintys pakrypsta apie saviugdos subalansavimą, susiduriu su keliomis problemomis, kurias čia aptarsiu. Jų yra ir daugiau, bet apie kitas kitą kart.

Pirmoji - tai informacijos perteklius. Jos gerokai daugiau nei įmanoma įsisavinti, o tobulėti reikia nuolat, atnaujinti, plėsti ir gilinti žinias. Saviugda reikalinga visur, kad ir ką beveiktume. Paimsiu kaip pavyzdį savo profesinę sritį, programinės įrangos kūrimą. Jeigu prieš 10 metų dar buvo įmanoma daugiau ar mažiau peržvelgti viską, sekti kas susieta su konkrečiu objektu, tai dabar neįmanoma, knygos kepamos konvejeriu, o blogai, forumai, konferencijos ir grupės kasdien pasipildo daugiau įrašu, nei užtektų laiko per parą juos peržiūrėti. Ši problema dalinai sprendžiama atsirenkant tik kokybišką informaciją, bet akivaizdu, kad net ir tokios per daug, vadinasi reikia dar griežtesnių apribojimų.

Antroji problema - kyla profesiniai reikalavimai. Vis labiau norima, kad kompetencija būtų kuo platesnė ir ne šiaip bendro pobūdžio, bet gili. Esmė paprasta, jeigu yra grupinė veikla, ji turi daug vaidmenų. Tuomet geriau samdyti mažiau žmonių, bet pajėgių veikti keliuose skirtinguose vaidmenyse. Ko gero dabar jau tik labai retais atvejais vienas žmogus dirba viename vaidmenyje, nors pagal darbo sutartį – vaidmuo visada vienas. Kodėl? Pavyzdžiui žinau, kad tokia situacija jau senai yra akademinėje veikloje, kur dėstytojai dirba labai įvairaus pobūdžio darbus: dėsto, rašo straipsnius ir metodinę medžiagą, prižiūri laboratorijas, atlieka mokslinius tyrimus, dalyvauja akademinėje veikloje t.t. Ir taip daug kur. Kaip gi visur suspėti? Bent man akivaizdu, kad žmogus visko mokėti negali. Neesu prieš pastangas, visad linkęs labai stengtis, bėda atsiranda tada, kai tam nesimato protingų ribų.

Trečioji problema dar gilesnė. Kalbėjome apie profesiją ir tuo gyvenimas nesibaigia ir manau, kad neturėtų. Yra kitų ne ką mažesnių žmogiškų pareigų– šeima, sveikata ir t.t. Visa tai tiesiog būtina subalansuoti. Kiek stebiu vyresnius, pastebiu, kad jie bando viską subalansuoti ir tai daro sveikomis priemonėmis. Pavyzdžiui jie labai nuoširdžiai dirba, kai dirba, ir labai nuoširdžiai nedirba, kai nedirba.

Mano asmeninė problema, kad turiu labai plataus spektro profesinių patirčių, dirbau viskuo: analitiku, architektu, programuotoju, testuotoju ir t.t. Naudojau dešimtis įvairiausių įrankių ir technologijų. Ir jeigu žiūrėti koks yra rezultatas – mano patirtys plačios, tačiau žinios visose technologijos ar srityse negilios. Tiek įvairių patirčių sukaupus, jau dažnai iš anksto tiesiog žinau kur iškils problemos, kam reikės daug pastangų derinti, kur bus prastovų, kitų problemų, kokios sąsajos egzistuoja tarp etapų ir dar daug visko. Pramokau įžvelgti busimas rizikas. Ir visas tas pojūtis yra gerokai ankščiau nei problemos pradeda lysti. Keistas tas jausmas, kai nuojautos ir mintys pasitvirtina.

Pasirodo šią problemą sprendžia daug žmonių, nors dažniau priešingai – tie žmonės yra geri vienos srities specialistai, tačiau jaučia spaudimą apsimokyti plačiau.

Gal pradėsiu nuo sąvokų.

Iš paveikslėlio matome du kraštutinumus arba tiesiog priešybes:

1. Specialistas – turintis labai gilias, koncentruotas vienos srities žinias, labai mažai nutuokiantis apie kitas ir nelabai suprantantis ryšių su jomis;
2. Generalistas (kaip lietuviškai?) – turintis plataus spektro žinias, suprantantis sąryšius tarp jų, tačiau visose srityje žinios negilios, netgi paviršutiniškos ar tik pagrindai;

Sprendimas teoriškai atrodo visai paprastai – tapti „generalizing specialist“ t.y. viename ar keliuose kontekstuose būti specialistu – išmanyti labai gerai, o kitose generalistu, turėti supratimą ir suprasti sąryšius, kad esant reikalui galima būtų atlikti užduotis ir tose srityse. Tai bandymas optimizuoti kraštutinumus sujungiant į vieną visumą. Man tai visai patinka, nes mėgstu, kai kraštutinumai apjungiami ir taip subalansuojami, neatsisakant nei vieno iš jų. Be to, tai atitinka pastangų dėsnį, apie kurį jau rašiau – gerai įsigilinus į vieną ar kelias sritis, tampant jų specialistų – žymiai pagerės gretimų sričių supratimas. Ir galiausiai, tai nėra nieko revoliuciško, tiesiog nubrėžiamos ribos ir nustatomi prioritetai.

Galvojau kokia gali būti mano specializacija ir kol kas apsistosiu ties trimis. Galbūt per daug, galbūt užtektų vienos, galbūt dar jas keisiu, bet man jos atrodo labai svarbūs:

Problemų sprendimas su Zend Framework. Kadangi dirbau ir su PHP ir su ASP.NET, .NET, turiu apsispręsti kurią kryptį rinktis. Jie saviti ir žavūs, tačiau kol kas apsistoju ties PHP. Galbūt vėliau persigalvosiu, matysim. PHP jau subrendo, dabar bus tik šlifavimai ir niekas iš esmės nesikeis. Šiuo metu ir ateityje lems karkasas. Man atrodo, kad didžiausia perspektyva yra ZF, nes jį daro tie, kurie suinteresuoti, kad PHP būtų naudojama, o turėdami konkurentų jie priversti pasitempti. To rezultate puiki dokumentacija, yra knygų ir daugybė kitokios informacijos. ZF pats savaime neįdomus, tačiau jei žiūrėti iš perspektyvos - kaip išspręsti vieną ar kitą problemą – darosi įdomu. Be to, jį galima naudoti kaip trečios šalies biblioteką beveik bet kokiame kitame projekte, todėl esant reikalui galėčiau jį naudoti ir nesvarbu, kad projektas bus darytas su kažkuo kitu, nebent ten PHP4. Ši specializacija labai glaudžiai siejasi su PHP5+, test unitais, duomenų bazėmis ir t.t. Vadinasi pastangos užkabins ir jas.

Rašyti gerai. Tai gili mintis, nors nežinau ar tai galima vadinti specializacija. Norint parašyti kokybišką kodą reikia tikrai daug patirties, žinių, įgūdžių, įpročių. Seniau man didelis džiaugsmas būdavo, kai parašydavau ir veikdavo, tačiau kuo toliau tuo mažiau tai teikia džiaugsmo, jeigu netenkina kodo kokybė. Kitaip tariant norisi subalansuoti tai ką darau su tuo kaip tą darau. Čia gali padėti „design patterns“, kokybiško kodo nagrinėjimas, susipažinimas su „best practices“, vardinimo bei komentavimo taisyklės ir t.t. Tikrai yra ką veikti.

Padedantys įrankiai. Įvaizduokite, kad ketinate ruošti pietus šeimai, tačiau kai kurių įrankių trūksta, kai kurių dar nemokate naudoti – jie guli neišpakuoti dėžėse, o kiti neparengti darbui –kriauklėje. Tai būtų didelis vargas, nors ir būtumėt maisto ruošimo guru. Taip ir mano profesijoje, įrankius padedančius spręsti įvairias pasikartojančias problemas reikia laikyti geroje parengtyje, ieškoti efektyvesnių, stengtis panaudoti turimus optimaliau, įsigilinti į jų galimybes: tai derinimo priemonės, redaktorius, įskiepiai, serverio apkrovimo stebėjimas, sinchronizavimo priemonės, paieškos užklausų įgūdžiai, naudingi informacijos šaltiniai, elektroninių knygų biblioteka ir t.t.

Šios specializacijos eksperimentinės. Vėliau parašysiu kaip sekasi jas įgyti.

Informacijos šaltiniai:

• Programming skills vs Life Skills
• Generalist or Specialist: Why not Both?
• Generalizing Specialists
• Isn’t That Special?
• Swiss Army Knife or Generalizing Specialist
• Becoming Agile

Eksperimentai balansas, generalizing specialist, informacijos perteklius, profesija, saviugda

Pastaruoju laiku daug mąsčiau ar įmanoma apibrėžti kokios yra gyvenimo sritys, kurias būtina prižiūrėti ir dėl jų stengtis. Ir kaip gi tai padaryti paprastai? Juk bandant aprėpti ir įvertinti viską – gausim neveiksnų griozdą.

Gyvenimo sritimi vadinu panašaus pobūdžio pastangas. Pastangų gali būti įvairiausių ir be galo skirtingų, tačiau jei imtume jas grupuoti, aiškiai matosi, kad kai kurios labai panašios į kitas arba labai siejasi. Tokių grupių gali būti dešimtis ir tai tik apsunkina. Pati sritis apibrėžia kuo žmogus turi pasirūpinti, bet ne kaip tai padaryti ir ne koks rezultatas turi gautis.

Iš esmės gyvenimo sričių apibrėžimas nieko nekeičia, nes žmonės visada vadovaujasi pagal savo vertybes ir joms atiduoda visas savo pastangas ir laiką. Jeigu žmogus neskiria konkrečiai vertybei dėmesio, vadinasi tai ne jo vertybė, kad ir ką jis pats galvotų. Vertybė žmogui yra vertybė tada ir tik tada, kai jis pagal ją gyvena ir elgiasi. Jeigu to nedaro, tai anokia čia vertybė, tai tik fantazija. Tad sritys iš esmė nieko nekeičia, jos tik atidengia kuo kiekvienas žmogus turi pasirūpinti, o vertybės lemia gyvenimo sričių kokybę.

Rūpinuosi visomis gyvenimo sritimis ir aspektais, tačiau sunkiausia yra jas subalansuoti tarpusavyje. Akivaizdžiai matau, kad dabartinis balansas galėtų būti geresnis. Vienos gyvenimo sritys nukenčia kitų sąskaita, tačiau kol neturiu apibrėžimo kokios tos sritys apskritai yra, kaip tuomet tą balansą pasiekti? Štai toks tikslas, išlaikyti balansą kiekvienoje srityje atskirai ir tarpusavyje.

Tarkim, kad gyvenimo skaidymas į sritis yra privalumas, bet kaip tą padaryti? Pradžiai galvojau, kad įmanoma pagal vertybes, bet greitai persigalvojau, nes vertybės parodo srities kokybę. Vertybė nėra sritis, ji tik nulems sričių sėkmę ir balansą. Po to galvojau pagal poreikius, tačiau ir čia priėjau išvados, kad būdas prastas, nes poreikiai – tai motyvacija, bet ne sritys. O juk motyvacija skirtingose srityse gali būti ta pati… Pagal ką dar galima skaidyti?

Naršiau Internetą ir ieškojau analogiško paskaidymo. Deja nebuvo paaiškinimų kodėl skaidymai būtent tokie. Tiesiog autoriams tokios sritys pasirodė prasmingos. Čia keletas pavyzdžių, kuriuos pavyko rasti:

1. Šeimyninis, profesinis, finansinis, dvasinis, socialinis;
2. Darbas, sveikata, asmeninis gyvenimas;
3. Karjera/darbas, kūryba, intelektas, sveikata/sportas, socialumas, šeima, partnerystė/intymumas, asketiškumas;
4. Dvasinis, proto, kūno, ryšiai, darbas;
5. Turtai, sveikata, išsilavinimas, pramogos, meilė, saviraiška;
6. Karjera/gyvenimo misija/individualumas, santuoka/ryšiai/partnerystė, sveikata/šeima/bendruomenė, turtai/gerovė/savivertė, sėkmė/dėkingumas, dvasingumas/padedantys žmonės/kelionės, vaikai/kūryba/pramogos, išmintis/savęs pažinimas/ramybė, šlovė/reputacija/socialinis gyvenimas;
7. Sveikata, karjera, šeima, vidinis pasaulis, finansai, santykiai, mintys, dvasinis gyvenimas;
8. Karjera, pinigai, sveikata, draugai ir šeima, romantika, asmeninis augimas, pramogos ir poilsis, fizinė aplinka;
9. Sveikata/sportas, mentalinis tobulėjimas ir išsilavinimas, darbas/karjera/finansai, socialinis gyvenimas/santykiai, namai/šeima, charakteris/integralumas/etika/dorybės, emocinis tobulėjimas ir valdymas, kasdieniniai įpročiai ir rutina, gyvenimo prasmė ir naudingumas kitiems, dvasinis tobulėjimas;
10. Santykiai, finansai, sveikata, karjera, saugumas, namai;
11. Finansai, atostogos/karjera/naudingumas, mokymasis/asmeninis tobulėjimas, intymi partnerystė/santuoka/vaikai, socialinis/tarpasmeninis/bendruomenė, namai, dvasinis, stilius/grožis/kūnas, kelionės/nuotykiai/pramogos, turėjimas/valdymas;
12. Dvasinis, psichologinis, socialinis, fizinis, finansinis, vedybinis, tėvinis;
13. Asmeninis tobulėjimas (emocinis, mentalinis, dvasinis), karjera (darbas, projektai), fizinis (dieta, pratimai, sveikata), materialinis (finansinis, priklausimas), socialinis (ryšiai, šeima, draugai, bendradarbiai), rekreacija (atostogos, hobis);
14. Šeima, santykiai, sveikata, finansai, socialinis gyvenimas, hobi/pramogos, karjera, asmeninė galia, draugystė, dvasingumas, pasiekimai, energija;
15. Fizinis, mentalinis/emocinis sveikata, santykiai, karjera, dharma, kūrybingas žaidimas, troškimai, dvasinis;
16. Politika, laisvalaikis, šeima, darbas, draugai, kita;
17. Sveikata, santykiai, finansai/pinigai, saviraiška, gyvenimo prasmė;
18. Darbas, šeima, sveikata, prasmė;
19. Pasiekimai, sveikata, bendravimas, prasmė;

Radau tikrai ne visus ir visgi variantų daug… Kurį pasirinktumėt?

Rinktis yra lengviau, kai aiškūs kriterijai. Mano kriterijai skaidymui būtų tokie:

1. Srities įvardijimas turėtų skatinti mąstyti strategiškai. Pvz.: profesija skatina, o darbas – ne;
2. Sritys turi būti pakankamai stambios ir reikšmingos, kiekviena bent jau teoriškai apylygė kitoms. Pvz.: viena negali būti mityba, o kita darbas. Aiškiai neproporcinga;
3. Kuo mažiau vienos srities sąsajos su kitomis, kaip moduliai, kurie gali būti pavieniui, tačiau visuminei gerovei reikalingi visi;
4. Sritis neturi pati savaime atspindėti jos kokybės ar kiekybės, pvz.: kokybę atspindi prasmingumas, kūryba, saviraiška, meilė ir t.t.;
5. Sričių turi būti ne mažiau trijų, nes kitaip skaidymas netenka prasmės, bet ir ne daugiau 5-7, nes tuomet gausis neveiksnus griozdas;

Po ilgų apmastymų suskaidžiau į 4 sritis. Pabandysiu šiek tiek pakomentuoti iš ko jos susideda:

1. Saviugda. Apima viską. Esu įsitikinęs, kad bet kuri veikla bus sėkminga ir laiminga tik tiek, kiek turiu atitinkamos kompetencijos ir jeigu kas nors nesiseka, vadinasi to priežastis, kad ten kompetencijos stygius arba turima kompetencija paprasčiausiai nenaudojama;
2. Santykiai. Partnerystė, šeima, draugai, įvairios bendruomenės, kuriose dalyvaujame, asmeninis brand‘as ir t.t.;
3. Sveikata. Šią sritį apima rūpestis visumine sveikata, kurios negalima vien tik eikvoti, bet reikia ir išlaikyti geroje parengtyje. Tam reikalingi pastovūs pastangų įnašai. Tai mityba, poilsis, miegas, sveikos emocijos, tvarkingos ir švarios mintys, šalti nervai, priklausomybių atsikratymas, aiškumas ir t.t.
4. Karjera. Čia kalba ne apie pareigas ar laipsnį, kurie yra pasekmė, o apie gebą suteikti naudos kitiems ir sau, bei motyvacija tą daryti. Pati nauda labai priklauso nuo kompetencijos ir jos įdarbinimo per tarnystę. Iš esmės mes karjeros siekiame visur, ne tik profesinėje srityje, bet ir santykiuose, sveikatoje, pilietiškume ir daug kitur. Tai tarsi pastangos būti geriausiu koks tik gali būti konkuruojant pačiam su savimi bet kuriose gyvenimo veiklose ir situacijose;

Akivaizdžiai turėtų matytis kaip šios sritys priklauso viena nuo kitos. Jeigu tik viena apleidžiama, visos kitos netrukus pradeda nuo to kentėti ir jeigu viena iš jų puikiai funkcionuoja, tai jau geras postūmis visoms kitoms.

Eksperimentai balansas, gyvenimo aspektai, karjera, santykiai, saviugda, sveikata, vertybės

Įvadas

Pabandysiu pasidalinti patirtimi, kurią įgyjau persikraustęs į kitą butą. Prieš išsinuomojant butą, jį apžiūrėjau paskubomis, jis visai gerai įrengtas, tačiau buvo gana apleistas ir nešvarus. Visa kita tiko idealiai. Nesitikėjau tik vieno, kad jame bus užveista tarakonų ferma.

Tarakonus suprantu kaip gamtos sanitarus, liudijančius apie netvarką, kitaip jiems nebūtų ką veikti. Be jokių dvejonių nusprendžiau jų atsikratyti. Ir man pavyko. Jau beveik du mėnesius tarakonų nebėra.

Faktai

Prieš kažko imantis gerai būtų bent šiek tiek suprasti tarakonų gyvenimo būdą. Mano atveju buvo dvi tarakonų rūšys kaip pavaizduota pirmoje nuotraukoje.

1. Dauginimasis. Kiaušinius nešioja specialiame maišelyje pilvelio gale. Vienoje tokioje kapsulėje gali būti iki kelių tuzinų tarakonų. Pirmame paveiksliuke galite matyti vieną kapsulę atskirai, o kitą po tarakono uodega. Tarakonai ypatingai vislūs;
2. Mityba. Burnos organai graužiamieji. Minta minkštu ir drėgnu maistu, tačiau gali ilgai išgyventi ir be maisto;
3. Režimas. Naktiniai gyvūnai, dieną slepiasi plyšiuose;
4. Gyvensena. Mėgsta šiltai drėgnas vietas, kuriose yra maisto;
5. Sandara. Kojos pritaikytos greitai bėgioti, o sparnai padeda gražiai nusileisti. Yra pakankamai maži, kad galėtų slėptis mažuose plyšiuose, kuo šviesiu paros metu ir užsiima. Turi gerai išvystytus pojūčius, todėl geba lengvai pajausti pavojų ir pabėgti;
6. Kvapas. Nugarinės liaukos skleidžia specifinį nemalonų kvapą;
7. Ligos. Kadangi padarai labai nešvarūs, perneša bakterijas ir ligas;

Iš faktų galima daryti paprastą išvadą. Reikia imtis greitų ir efektyvių priemonių, kad jie nesugebėtų atstatyti populiacijos.

Patirtis

Elgiausi intuityviai, žingsnis po žingsnio eidamas prie rezultato. Pabandysiu papasakoti kaip visa tai vyko.

Tarakonus aptikau vos tik pradėjęs tvarkytis butą. Už kriauklės spintelės, pačiame kampe pamačiau daug kyšančių ūsiukų. Dar nežinojau, kad ten jų lizdas.

Apžiūrėjęs viršutinę spintelę aptikau antrą lizdą.

Atsiverčiau google.lt ir pradėjau ieškoti informacijos kaip išnaikinti tarakonus. Nuliūdino. Daugiausiai patarėjų siūlo kreidutes, borą, namelius ar kokius nuodų skysčius, t.y. ieško magiškos piliulės, kuri be pastangų už juos viską sutvarkytų… Nepavyko rasti nei vienos rimtesnės metodikos. Galbūt per mažai ieškojau? Norėjau, kad rezultatas priklausytų nuo mano veiksmų, o ne nuo tarakonų noro/nenoro nuodytis. Be to norėjosi pakankamai greito būdo, o ne laukti kol jie visi dėl man nesuvokiamų priežasčių sušoks į spąstus. Todėl teko improvizuoti.

Pirmas žingsnis. Nuėjęs į Senukus nusipirkau dichlofoss’o buteliuką.

Tuomet viskas ir prasidėjo.  Plačiai atidariau langus, kad gerai vėdintųsi ir purškiau už spintelių, dujų krosnelės, šaldytuvo. Visur kur tik buvo plyšių. Tarakonai pradėjo iš ten bėgti, pradžiai po kelis, po to pavieniui. Tarakoną apipurškus, jis miršta. Juos gaudžiau kokią valandą ar daugiau, kol visas buteliukas buvo išpurkštas. Suskaičiavau virš šimto žuvusių tarakonų nuo pačių mažiausių iki didelių suaugusių. Grindys ir spintelės buvo nusėtos žuvusiais.

Tiek tarakonų dar nebuvau matęs.

Jei tarakonas guli ant nugaros tai dar nereiškia, kad jis miršta. Nepasitikėkit jais. Kai kurie pajudinti sugebėdavo pašokti ant kojų ir bėgti.

Antras žingsnis. Man pasisekė, kad spintelės, dujų krosnelė ir šaldytuvas buvo nepritvirtinti, todėl galėjau atitraukti ir išvalyti. Ten buvo visko: maisto likučių, riebalų, dulkių, visokiausių šiukšlių.

Virtuvę išvalęs pastačiau keletą lipnių namelių už šaldytuvo ir spintelių.

Trečias žingsnis. Vonioje karnizo vienas galas buvo nulūžęs, todėl nupirkau naują karnizą. Bandau senąjį nuimti ir netyčia tą galą pastūmiau, o ten tupi sau šeimynėlė. Išpurškiau. Pasirodo karnizo galas tuščiaviduris ir ten tarakonai įkūrė savo lizdą.

Buvo keista, kad vonioje pagaudavau net po kelis tarakonus kasdien ir nesupratau iš kur jie ten atsiranda, o pasirodo ten buvo veisykla.

Ketvirtas žingsnis. Po dienos kitos maudantis pastebėjau vieną tarakoną prie gyvatuko, kuris išsigandęs pasislėpė už jo įtvirtinimo. Ką gi, vėl ėmiausi dichlofoss’o ir išpurškiau ketvirtą lizdą. Iš to plyšio iškrito apie penkiolika tarakonų. Kad daugiau jie ten nesiveistų užsandarinau silikonu.

Penktas žingsnis. Vieną kartą naktį atsikeliu, įeinu į vonią, o ten tarakonų balius. Dalis pabėgo po slenksčiu. Tai pamatęs jau kitą dieną išardžiau slenkstį, išpurškiau ir viską užsandarinau, tuo pat metu supratau, kad jie turi galimybę slėptis po slankiojančiomis grindimis, nes daug plyšių tarp sienos ir grindų. Išardytas slenkstis:

Šeštas žingsnis. Šis buvo pats sunkiausias ir daugiausiai pastangų reikalaujantis. Nusipirkau makroflekso, nuplėšiau visas grindjuostes ir į plyšius labai kruopščiai pripurškiau makroflekso, kad neliktų nei mažiausio tarpelio. Kai sukietėjo, nupjoviau atsikišusias dalis, o grindjuostes vėl priklijavau. Deja šio veiksmo nuotraukų nepadariau. Priklijuotos grindjuostės:

Septintas žingsnis. Kadangi jau buvo aišku, kad tarakonai gali ateiti ir iš kaimynų, tai reikėjo užblokuoti ventiliacijos angas. Nusipirkau tinkliuką nuo uodų ir apklijavau vonios ventiliacijos angą.

Virtuvės ventiliacijos anga jau buvo užblokuota.

Aštuntas žingsnis. Išvaliau visus įmanomus paviršius, atitraukiau baldus. Už lovos radau lašinių gabalą ir daug nešvarumų:

Devintas žingsnis. Išstačiau spąstus tose vietose kur tarakonų buvo daugiausiai arba tamsiose vietose. Naudojau dviejų tipų spąstus, tai lipnūs nameliai ir nuodingos dėžutės:

Eigoje kasdien pagaudavau po kelis neatsargius tarakonus. Priskaičiavau apie 300 tarakonų. Daug. Įvertinus, kad ploto vos 33 kvadratiniai metrai. Kiek gyventojų tenka vienam kvadratiniam metrui?

Patikrinau spąstus, buvo ir įkliuvusių:

Paskutinį tarakoną pagavau dar prieš naujus metus. Nuo to laiko jų nebėra.

Strategija

Pats laikas suformuluoti metodiką, kaip išnaikinti tarakonus.

1. Sunaikinti lizdus. Raskite lizdus, išpurkškite dichlofoss’u , išvalykite ir užsandarinkite plyšius. Tarakonai lengvai išsiduoda, prie lizdų galite pamatyti daug juodų taškiukų. Gerai apžiūrėkite visus paviršius, ir jei rasite taškiukų, tai ženklas, kad tarakonai ten lankosi. Jie mėgsta plyšius. Atitraukite baldus, apžiūrėkite visas vietas, kur jie galėtų slėptis, ypač drėgnas ir ten kur gali būti maisto. Tai esminis punktas, jei nėra lizdų, tai ir populiacija nedidės;
2. Užblokuoti kelius. Užsandarinkite radiatorių ir vandentiekio vamzdžius susisiekiančius su kaimynais. Tarp blokų būna plyšių, taip tarakonai gali migruoti pas kaimynus ir atgal, todėl verta užsandarinti plaukiojančias grindis. Tą atlikau į sienų ir grindų plyšį pripurškęs makroflekso. Ventiliacijos angas užblokuokite smulkiu tinkleliu, jei rozetės susisiekia su kaimynais, jas taip pat, bet išmintingai;
3. Netoleruoti tarakonų. Jei pamatote - pagaukit. Vienas praleistas tarakonas gali baigtis gausiu populiacijos padidėjimu;
4. Laikytis švaros. Tai labai svarbu, jei pas jus nesimėto maistas, o visur švaru - jie neturės ką veikti;
5. Spąstai. Šis būdas geriausias, kai prieš tai visi punktai jau įgyvendinti. Kaip sakoma - dėl šventos ramybės. Jei bus koks užklydėlis, galbūt įklius.

Kaip matote viskas gana paprasta. Pašaliname židinį, užblokuojame kelius ir išgaudome likučius.

Mitai

1. Kalti kaimynai. Kaltinimai nepadės. Beje, jei pas jus tarakonų ferma, tuomet kaimynas iš kurio ateina tarakonai, jūs pats;
2. Viską išbandžiau, niekas nepadeda. Deja daugiausiai šis posakis galioja žmonėms, kurie pabando vieną priemonę, po to kitą. Jokio sistemingumo, tik pavienės atsitiktinės pastangos, kurios arba padeda arba ne. Jei darysite sistemingai,  manau, viskas padaroma;

Rezultatai

Užteko mėnesio, kad tarakonų atsikratyčiau, nors buvo bent keturi lizdai ir kokie 300 tarakonų. Tai kaip greitai jais atsikračiau priklausė tik nuo mano pastangų, o ne nuo atsitiktinių aplinkybių.

Jei susigundysit išbandyti šią metodiką, pasidalinkit kaip sekėsi.

Atsakomybė

Jei naudositės čia pateikta instrukcija, tai autorius neatsako už pasekmes, jūs patys turite pasirūpinti savo saugumu. Dichlofoss’as labai nuodingas, negalima jo nei įkvėpti, nei apsipurkšti. Labai svarbu, kad būtų stiprus vėdinimas, kol šio nuodo bute nebeliks. Prie rozečių taip pat geriau nelysti, jei nežinot ką darot. Nuodingus namelius dėti taip, kad naminiai gyvūnai ar vaikai prie jų neprieitų. Žodžiu, kad ir ką darysit, pirmiausia pasirūpinkit savo ir aplinkinių saugumu.

Eksperimentai kaip atsikratyti tarakonų, tarakonai