Kaip mokytis kalbų? II dalis. Metai naujos patirties
Praėjo lygiai metai. Patirčių ir įspūdžių su kaupu, labai glaustai pasipasakosiu kaip gi man visą tą laiką sekėsi. Galbūt patiks ir kai ką pritaikysit sau.
Pradėsiu nuo to, kad Hugo įrašus klausiau tik tris savaites. Daugiau neatlaikiau, jie tikrai ne man. O atsisakius jo įrašų, reikėjo kažko geriau. Su LingQ forumo bei Gintaro pagalba, atradau, kad klausytis galima serialų. Juose būna pastovių keletas aktorių, kurie serijose nesikeičia, tačiau kiekvienoje serijoje keičiasi kontekstas ir antraeiliai aktoriai. Tokiu būdu lengviau priprasti prie skirtingų akcentų, nes kelis iš jų girdi nuolat, bet kas kart yra ir naujų. Pasirinkau „Lie to me“ serialo pirmą sezoną, nes man labai patinka kūno kalbos tematika (tema verta atskirų blogo įrašų). Tačiau vien klausytis maža, būtų gerai turėti ir tekstus. Tai išsisprendė internete atradus laisvai platinamus titrus. Taigi, receptas, kurį naudoju yra toks:
- „Lie to me“ video seriją paverčiu į mp3 ir įsirašau į mobilaus telefono grojaraštį, kad kartotų kelis kartus iš eilės be perstojo;
- LingQ sistemoje sukuriu naują pamoką, į kurią įdedu titrus, tiesa, mažas PHP skriptas pirmiausia pašalina titrų laikus, kad to nereikėtų daryti rankomis (tingiu);
- einant iš namų ar keliaujant, užsidedu ausinuką ir klausau kol pasiekiu 50 perklausymų. Tai daug. Žinoma, galima klausyti tik tiek, kiek atrodo, kad verta. Tiesiog pirmą savaitę naujoje serijoje mažai ką suprantu, antrą atrodo, kad jau viskas aišku, o trečią, netikėtai randu kažkokių naujovių, kurių kažkodėl lyg tol nepastebiu. Kadangi daug keliaudavau, man tai užtrukdavo tris savaites, dažniau ruošti naujas pamokas paprasčiausiai nesinorėjo;
- prisėdus prie kompiuterio per tas tris savaites, perskaitau filmo titrus LingQ sistemoje kokius tris kartus, bei retkarčiais pasimokau žodžius su LingQ Flashcards;
- kai jau pasiekiu savo nusibrėžtus limitus, imu naują seriją ir kartoju tą patį su ja.
Gana paprasta ir efektyvu. LingQ puiki dar ir tuo, kad visi nauji žodžiai labai lengvai išverčiami ir tie vertimai ten pasilieka, nereikia žaisti su žodynais. Be to saugoma visa statistika, kiek laiko klausyta, kiek žodžių perskaityta ar išmokta. Minusas tik tas, kad norint kurti savo pamokas ir turėti didesnį žodyną šiek tiek kainuoja, o ilgiau nepratęsus abonento pamokos ištrinamos. Todėl, jei naudot, tai geriau naudot nuolat ir be pertraukų.
Jei turit ausinuką ir jis nepatogus, geriausia jį patobulinti, kad būtų patogesnis ir nekristų iš ausų. Kitaip tai gali bereikalingai erzinti. Savo ausinių laidus turėjau apvynioti vielos likučiais nuo kompiuterinės technikos taip, kad abu laidai kuo aukščiau po kaklu susijungtų, nes kitaip vos pasilenkus ar pasisukus ausinės iškrisdavo. Dabar ir bėgant neiškrenta, nors nieko neveržia, o ausyse įstatyta laisvai.
Be anglų kalbos, pradžioje dar bandžiau išmokti skaityti rusų kalbą, tačiau gana greitai tą mintį padėjau į šalį. Dalinai dėl to, kad neradau pakankamai įdomios medžiagos, o ir šiaip, nenusimatė, kad tai atsipirks, todėl labai greitai laiką pradėjau leisti kitiems užsiėmimams.
Per metus išklausiau apie 250 valandų šnekamosios anglų kalbos. Iki tol dar niekad nebuvo pavykę tiek daug dėmesio skirti kalbai. Ir tai jau atsipirko, nes gerokai palengvino mokslinių straipsnių rašymą iš savo magistrinio darbo, kai tuo tarpu iki tol rašyti anglų kalba visai neteko. Be to, dabar skaitydamas anglišką tekstą, tarimas gerokai susitvarkė, o klausant bet kokios angliškos kalbos, lengviau suprasti nepaisant akcentų įvairovės. Tiesa, britų akcento nesimokiau, todėl su juo sunkiau. Žodžiu išbandyti buvo verta ir jau atsipirko.
Žinoma ne viskas yra sklandu. Pirmiausias sunkumas yra kaip atrasti tam laiko. Kai daug keliavau, tai išeidamas iš namų užsidėdavau ausinuką, grįžęs nusiimdavau ir per savaitę 10 valandų laisvai susidarydavo. Dabar keliausiu mažiau, nors trumpesni pasivaikščiojimai, parduotuvė ar stovėjimas kokioje nors eilėje irgi tam puikiausiai tinka. Taigi, iš mano patirties, lengviausia laiko rasti, kai peržengi slenksti iš namų. Kitas su laiku susietas sunkumas yra žodžiai, jiems mokytis reiktų specialiai skirti laiko. Bandžiau ryte ir vakare mokytis iš LingQ Flashcards, bet tas įprotis neprigijo, tačiau sugalvoti kažkokį veikiantį įprotį vis tik teks.
Beje, vasarą ir žiemą buvau padaręs dvi nemažas pertraukas, sumoje geri du ar net trys mėnesiai. O tarp įrašų, kuriuos klausiu, buvo ir keletas skirtingos tematikos DVD t.y. klausydavau ne tik minėtą serialą, todėl įvairovės tikrai nestokojau.
Kadangi metodai pasiteisino, juos dar tobulinsiu. Artimiausioje ateitį, LingQ sistemoje perskaitysiu Steve Kaufman knygą „The Linguist“, galbūt kils kokių gerų minčių kaip šį užsiėmimą pagerinti. Užbaigsiu pirmą sezoną „Lie to me“ ir galiausiai, filmus žiūrėsiu tik originalo kalba. Kol kas buvau pratęs prie rusiškų vertimų.
Puikus straipsnis, Sauliau, toks nuoširdus ir parašyta taip, kaip yra
Net užsinorėjau pasidalinti sava patirtim.
Aš irgi perėjau šį mokymosi etapą, kai dar mokyklos laikais angliškai klausiau paskaitas, audio-knygas, filmus žiūrėjau, ir galų gale skaičiau knygas. Visa tai lavina kalbos mokėjimą ir galimybę susikalbėti. Bet kaip ir pats rašai, ateina laikas mokytis žodžius, ypač, jei nori tobulumo.
Turbūt kaip ir paminėjai, geriausia susikurti kasdienį įprotį. Papasakosiu trumpai, kaip aš tai įgyvendinau
Turbūt labiausiai tam reikia motyvacijos, kad mokymasis nevirstų kančia. Mano motyvacija buvo kasdien matomas naujų išmoktų žodžių kiekis, džiaugsmas juos atpažinti vėliau kažkokiame naujame kontekste, ir aišku, artėjimas prie tikslo – norėjau mokėti VISUS anglų kalbos žodžius. Idealizmas, bet labai gerai nuteikia
)
Kad žodžiai nepabėgtų ir nepraslystų pro ausis, rinkausi stabilų variantą: skaičiau knygas ir atidžiai. Popierines, mėgstamomis temomis. Kiekvieną nežinomą ar ne-iki-galo-žinomą žodį pasibraukdavau ir apie jį susirasdavau žodynuose informacijos, dažniausiai dviejuose ar trijuose. Yra puiki universali svetainė thefreedictionary.com, tada dar Oxfordo, ir aišku kokiame nors “Alkonas” ar pan. Iš jų visų susidarydavau aiškų vaizdą, suvokdavau, kur ir kaip naudojamas žodis. Tada imu ir užsirašau, ką pamenu apie tą žodį ant mažos kortelės smulkiomis raidėmis, vienoje pusėje aprašau angliškai, kitoje lietuviškus pastebėjimus, susidedu į nešiojamą dėžutę su skyreliais (turėdavau tokią pasidaręs, kad tilpo kišenėje ir galėdavau turėti kelionėse, kurių buvo nemaž). Taip gimė ir mano dabar naudojamos “Kalbos Dėžutės”, kurias sugalvojau pagaminti ir kitiems
Dabar kiekvienas jas gali turėti, nebereikia darytis pačiam…
)
Taip skaitydavau ir graibstydavau kiekvieną nežinomą žodį, kurių buvo vis mažiau ir mažiau
Po kelių tūkstančių papildomai išmoktų žodžių, nežinomų beveik nebelieka, ir galiu iš praktikos pasakyti, kad taip nuoširdžiai pasimokius, net po metų galima atgaminti, ką tas žodis reiškia ir kur tiksliai jį buvau sutikęs.
Lavėja atmintis, sugebėjimas įsiminti, ir kuo daugiau ir kasdien mokomės, tuo išmokimas vis greitesnis, tikslesnis ir efektyvesnis. Ir malonesnis. Treniruojasi matyt kažkokie smegenų raumenys
Tai mano mokymasis iš dviejų dalių – kiek galiu laiko (kai rimtai mokiausi, 1-3val.kasdien) skiriu skaitymui ir šmirinėjimams po žodynus, užsirašymui. O tada apie pusvalandį pakartojimams. Kasdien peržiūrėjus žodžius, vieną kitą, kurį primiršau, perkelių į pakartojimo skyrelius, o kuriuos atsimenu, į priekį. Truputį žaidimas, bet galbūt kaip tik mums to reikia – matymo kaip mokomės. Atsiranda kažkoks geras įprotis, tampa lengva ir įdomu, ką naujo išmoksiu šiandien. O rezultatas motyvuoja mokymąsi. Dieną nepasimokius kažko trūksta, o išmokus naujų žodžių kyla tos dienos pasitenkinimo dozė – išmokau dar keletą naujų žodžių
Linkiu efektyvaus tobulėjimo kalbose!
A.R.
Puikus papildymas, labai ačiū!
LingQ Flashcards sistema irgi tą metodą taiko, nors į kelionę neįsidėsi 
Bet ten problema, kad įtraukus naujus žodžius, senesni, jau kiek pramokti, nustumiami į galą ir taip niekada neišmokstami. Nebent atsisakyti naujų tekstų skaitymo kol neišmokti žodžiai.
Apie korteles pirmą kartą perskaičiau Sebastian Leitner “Išmokime mokytis” knygoje, kurią man paskolino labai brangus žmogus. Toje knygoje buvo bandoma parodyti, kad užmiršti yra natūraliau nei atsiminti ir kad kortelės yra labai naudingos. Dabar manyčiau, kad neužsikabinau už to metodo, nes tada man trūko ne žodžių, o gyvos kalbos. Greitu laiku jau bus priešingai
Vienas iš tų retų atvejų Lietuvos internete, kai galima paskaityti apie realią realaus žmogaus patirtį.
Truputį vėlokai aptikau šį straipsnį, bet, jei dar ne per vėlu, vietoj Steve Kaufmann “The Linguist” norėjau parekomenduoti jo naują knygą – “The Linguist On Language”, kadangi pirmoji technologiškai jau kiek pasenusi. Ją galima atsisiųsti iš Steve blogo.
Aš dabar pradedu žiūrėti “Friends” šeštą sezoną ir jau galvoju pradėti dirbti su subtitrais ir pakartotiniu klausymu ir turiu tą bėdą – minutes ir sekundes trinu rankom. Kur galėčiau rasti tą skriptą subtitrų skaičių valymui?
Ačiū, kad užrodei Steve naują knygą. Kažkaip neužmačiau.
Gintarai, jei paliktum nuorodą į dominančius subtitrus, tai atsakyčiau į tavo klausimą atskiru blogo įrašu.
TV serialų subtitrus aš dažniausiai siunčiuosi iš čia:
http://www.addic7ed.com/show/182