Pokyčiai
Keista, per paskutinį pusmetį iš lietuviškos blogosferos dingo didžioji dalis prenumeruojamų blogų. Galiu tik spėlioti kodėl taip yra, bet ko gero tai viena iš sričių kuri visgi buvo paliesta bendro fono. Nemažos dalies pažįstamų nuotaikos irgi keistos, tarsi viskas gerai, bet kažko jaučiasi lyg ne savo rogėse sėdėtų, o kas būtent ne taip ir nesusigaudo. Pas mane patį per paskutinius metus beveik viskas pasikeitė, ir darbas, jo pobūdis, miestas, žmonės, tikslai, net pasas ir dar daug visko. Ir visiškai neaišku kas ir kaip bus toliau. Bet gal ir gerai, galbūt viskas susistiguos kaip geriau.
Išbandęs bloginimą, matau, kad tai geras būdas tobulintis ir išbandyti save. Gal tik gaila, kad pernelyg įpareigojantis jei rašomas neanonimiškai. Nauji sutikti žmonės (keli prisipažino) būtinai susiranda ir tai tampa įvaizdžio formavimo vieta, o ne pasidalinimas patirtimis. Tikriausiai tai viena didžiausių priežasčių, dėl kurios blogas pastaruosius kelis mėnesius pritilo. Tos temos, kuriomis rašiau ar norėjosi rašyti pernelyg asmeniškos, manau kai kur net gali būti priimamos kaip pamokslavimas ar moralizavimas. To irgi nesiekiu, juolab, kad dar kelis sykus įsitikinau, kad tokie rašiniai apčiuopiamos naudos visgi neduoda.
Taigi, bloginimą išbandžiau. Dabar būtų sekantis žingsnis. Arba blogas bus uždarytas arba paversiu jį techniniu ir specializuotu/nišiniu. Tokiu atveju būtų rašoma kas nors iš mokslo srities kuria užsiimsiu arba apie programavimą. Jokių asmeninių įrašų apie gyvenimą neliktų.
Tai gerai pradejai ir jau nori trauktis
Be asmeniniu irasu nebus tos tarukos ir zavesio tavo uzrasuose 
Kazkokio lyg pastovumo truksta..reikisirdis tinklapis irgi kaip pavyzdys. Tiek ikvepimo buvo, bet subliusko viskas, pasitraukei… Na, gal cia taip jau buna, tustuma vis tiek uzsipildo. Jei palieki viena projekta, vadinasi atsirado kazkas kito, kur nukreipi savo mintis. Kol dar visiskai nepasitraukei i “pogrindi” noreciau bent kokios naudos ir sau pasiglemzti. Man netrukus reiks savo kompiuteri atjungti ir vezti i taisykla, kad idetu papildomai atminties. Bet vis delsiu, nes esu visiskai” zalia” kas liecia sia technika ir abejoju ar sugebesiu paskui prijungti visus laidukus ten, kur jiems priklauso buti. O ju tiek daug… Gal turi kokia schemute pradedandiesiems, kur butu vaizdziai paaiskinta, nupiesta, ka i koki lizda jungti? Buciau dekinga 
Taip pasitarnausi zmonijos labui, tuo paciu ir konkreciam zmogui 
Schemutės neturiu, bet paprasčiausias būdas tikriausiai būtų paimti spalvotus lipnius lapukus, kurių būna raštinėse prekėse. Tada ant laido galo vieną lapuką užklijuoji ir užrašai ant jo, pavyzdžiui: pelė. O ant kompiuterio prie to lizdo iš kurio ištraukei laidą klijuoji kitą lapuką su tokiu pačiu užrašu. Numeravimas irgi tiktų.
Tas projektas buvo bandymas surasti bendraminčių, bet tokių nebuvo. Daugiau atsirado norinčių padiskutuoti, pasibūti, pakritikuoti ar pasireklamuoti save, o tokių, kurie kažką bandytų nuveikti - nebuvo. Vienam veikti liūdna, tai geriau užsiėmiau prasmingesniais dalykais
O šiuo metu studijuoju magistrantūrą ir išbandau save moksle.
Aciu uz atsakyma
Ideja kaip nors pazymeti tuos sujungimus ir man buvo kilusi. Bet atrode labai jau primityvi 
Bet reiks vis delto panaudoti.
Pamaniau, kol tu dar cia, reikia pasinaudoti proga ir dar paklausineti
Parduotuvej man pasake, kad geriau isigyti ne maziau 1 GBT atminti. Bet tuo metu jie neturejo, tai sake kad veliau paskambinciau. Bet pagalvojau, kad as nezinau ko tiksliai klausti. Mane pamoke, kad reikia tureti informacija kokia atmintis mano kompui tinka. Tai nurasiau va toki dalyka: DIMMI:256mb PC3200 DDR SPRAM Tai kaip man klausti paskambinus, kad jie suprastu ko man reikia?
Reiktų žinoti motininės atminties tipą (tavo atveju lyg ir DDR) ir vieno lizdo maksimalią talpą (kad nenusipirktum per didelių), kurią galima sužinot iš motininės specifikacijos. Visai tai turėtų būti paminėta motininės knygelėje jei turi, jei ne, tai pavadinimą galima nusirašyti nuo motininės plokštės, o specifikaciją susirasti internete.
Hmmm…man cia kaip kinu kalba
Turiu programele Everest (home edition), sako ten viska galima suzinot. Tik nezinau ka spausti
Jeigu jau sako (kažkas), kad ten galima rast, tai tegu pasako kaip tai padaryti
Everest nesinaudoju, nežinau. O jei jau atsidūrei Kinijoje ir neturi laiko pramokti kalbos, tai paprasčiausia būtų samdytis gidą vietoj bandymų išpešti instrukciją, kurios vistiek nelabai pavyks suprast nežinant kinų kalbos 
Tai as samdau tave, atvaziuok
Jeigu paversi šį blogą “techniniu ir specializuotu/nišiniu”, tai palik ir senus įrašus. Mano akimis, jie labai vertingi, o svarbiausia - nesenstantys laiko atžvilgiu, priešingai nei įvairios technologinės temos, kurių ir taip apstu visur. O jeigu bloginimas turi kažkokių neigiamų pasekmių asmeniniame gyvenime, perkelk viską kitur, ir rašyk anonimiškai. Nemanau, kad tokio pobūdžio blogas (koks buvo iki šiol) turėtų įpareigoti rašyti. Įsipareigodamas rašyti, kartu įpareigoji ir lankytojus skaityti. To nereikia, nes čia ne sporto ir ne politikos aktualijos, o tavo gyvenimas. Parašysi tada, kai norėsi pasidalinti. Gali būti nei vieno įrašo per metus, o gali būti ir 3 per savaitę. Tai nesvarbu, nes žmogui, kuris netyčia po 5 metų ras tavo blogą ieškodamas atsakymų, tai bus temos, kurios jam aktualios tą akimirką. Negalvok, kad iš šio blogo nėra naudos. Galbūt vieni skaito tyliai, o kiti dar neužklydo. Nemesk.
Giedriau, kuo tau asmeniškai tie įrašai vertingi?
Pradėsiu nuo kito galo. Užėjus čia, ir trumpai permetus akimis įrašus, man kyla asociacijos su tokiais blogais kaip niekoblogo.lt (gailo nebėra), pilotingoflife.blogas.lt (seniai nebeatnaujinamas, bet bent įrašai likę), ir pan. Daugiau pavyzdžių nebepamenu, nes tiesą pasakius, senai kažką išvis beskaičiau sau. Tematika gal ir kita, bet esmė ta pati. Žmonės rašo tai, kas jiems asmeniškai svarbu, dalijasi savo patirtimi, žiniomis, atradimais ir suvokimais. Ir be galo gera, kai netyčia užklydęs randi sau artimas temas, papildytas kito žmogaus įžvalgomis, ar net atsakymus į tau viduje ramybės neduodančius klausimus. Man tai kažkas nepakartojamo.
O kiek man asmeniškai vertingi tavo įrašai? Labai sunku pasverti. Toks pats klausimas, kaip “kiek tau vertinga kuri nors Erich Fromm filosofinė knyga esanti knygyno lentynoje”? Užklupai netinkamu metu, netinkamoje vietoje… Kai ateisiu čia ieškodamas atsakymų į sau keliamus klausimus - tada atsakysiu į tavo klausimą. Bet jei nerasiu blogo - bus tikrai gaila. Tu rašai nuoširdžiai, apie tai, kas tau pačiam yra svarbu ir aktualu, netuščiažodžiauji, tavo įdomios įžvalgos, sistemingas minčių dėstymas. Dalindamasis tuo - darai labai gerą darbą.
Labai gerai Giedrius viska parase. Man irgi butu kiek liudna, jei dingtu sie irasai. Uzsuku cia nedaznai, bet kazkoks jausmas ramus ir zinojimas, kad Sauliaus blog-as yra, jei bus butinybe, ateisiu, rasiu, paskaitysiu
pilotingoflife.blogas.lt man užrodė prieš pusmetį. Taip, jį rašė vienas iš tų žmonių, kurie įžūliai drįsta gilintis.
Blogo numarinti nesiruošiu, greičiau priešingai, gaivinti. Gal net iki naujųjų.
galėčiau šito ir nerašyti, bet kiek pašmirinėjęs po jūsų blogą ir perskaitęs jūsų ir jūsų blogo skaitytojų svarstymus uždaryti ar specializuoti blogą, neiškenčiau ir nutariau pasiūlyti blogo ir jo senų pranešimų nenaikinti (tiesa, uždarymas turbūt nebūtinai reiškia blogo ir/ar jo turinio sunaikinimą, ar ne?).
Nors blogus skaitau palyginti retai, kartais juose ir tik juose randu tai, ko ieškau, arba (kaip ir šiuo atveju) atvirkščiai - ne tai, ko ieškojau, bet kas mane vis dėlto sudomino ir paskatino susimąstyti apie su pirminės paieškos rezultatais nesusijusius dalykus.
Meškeriodamas informaciją apie nuodus, esančius kreidutėse nuo tarakonų, užklydau į jūsų blogą ir perskaičiau pasakojimą apie sistemingą tarakonų naikinimą (na, rašinyje yra paminėtos ir tos kreidutės, tik dėl jų ir patekau čia). Tiesą sakant, dar prieš patekdamas čia, suvokiau, kad apie kreidučių cheminę sudėtį iš jūsų pasakojimo nieko nesužinosiu (mat švaistydamas laiką ir tuo mėgaudamasis, šįkart nesiaurinau paieškos ir ant kabliuko pamoviau, atrodo, paprasčiausią “kreidutę nuo tarakonų”), tačiau nedvejodamas įlindau čia ir perskaičiau jau minėtą straipsnelį. Kadangi geidžiamo laimikio neištraukiau ir informacijos troškimo (kuris bent jau šįsyk mano veiksmus lėmė ne mažiau, nei konkrečios informacijos poreikis) šiuo metimu nenumaldžiau (paprasčiausia būtų atsitraukti nuo kompiuterio ir, susiradus kreidutės pakuotę, sudėties paieškoti joje), nutariau tiesiog dar šiek tiek pabraidyti po jūsų tvenkinį).
Taigi, įsibridau gilėliau ir aptikau Jūsų samprotavimus apie valgymo tempo ir antsvorio ryšį. Nebesiplėsiu ir nesistebėsiu sutapimu (kaip tik vakar su drauge lyginome savo valgymo tempus). Netikėtai jūsų samprotavimai atgaivino ir praplėtė mūsų vakarykštį diskursą. Už tai esu jums dėkingas.
Šis paprastas temų įvairovės bloge pasiteisinimo (jei didesnis blogo skaitomumas/nukeipimas į blogą yra siekiamybė, tuomet blogo temų įvairovė yra privalumas) pavyzdys nėra svarus argumentas neuždaryti blogo. Tačiau jūsų blogas yra skaitomas. Vadinasi, akualus. Kita vertus, ne menkiau tikėtina, kad toks pat išliktų ir susiaurinus tematiką. Taip.
Spaudžiu dešinę ir linkiu sėkmės ir siūlau nemesti šio reikalo!
Daug parašei, ačiū už mintis.
Čia ir bėda, man prasmė taikyme, ne diskusijoj, o jei straipsniai skatina diskutuoti, o ne veikti, tai jie yra prasti, labai labai prasti 
Įdomu, kad čia rašantiems, straipsnių nauda akivaizdi. O jų autoriui nelabai, net jei skaitomumas nemažas. Beje, tarakonai populiariausi, bet nei vienas dar neatsiliepė, kad mes pasinaudojom, gavosi, valio
Bloge žiema, bet ir čia pavasaris ateis